Paremti
Paremti
Poveikio tyrimai Bendravimo kuriamas poveikis pašnekovų emocinei gerovei aa+
-
2021 m. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimas
As the number of callers to the Silver Line increased considerably, as well as the diversity of their communication intensity, we conducted the second customer survey. In this survey, we aimed to explore their subjective physical, social and emotional well-being, and to assess satisfaction with the service and the effect the communication in the Silver Line has on their well-being.
We focused on the following questions:What are the characteristics of people who use the Silver Line services, in respect of living conditions, problems encountered?
How they are different from their pairs?
Is the Silver Line reaching those most in need?
What is the relationship between callers' well-being and the intensity of communication on the Silver Line?The research was carried out in cooperation with the scientists of the Applied Psychology Laboratory of the Psychology Institute of Vilnius University, for comparison we used data from the Survey of Health, Aging and Retirement in Europe (SHARE).
Summary of Key Findings:
> The sociodemographic portrait of those who call the Silver Line remains similar to 2018: a typical caller is a woman over 70 years old, a widow with a higher education, living alone, in a city, in an apartment building.
> As many as 8 out of 10 the Silver Line callers live alone, while only 4 out of 10 elders live alone in the general population. The Silver Line callers who live not alone are mainly those who are no longer able to live independently due to health problems.
> In terms of daily life limitations or fragility, the Silver Line callers experience much more challenges than the average elderly Lithuanian resident: 6 out of 10 callers have at least one daily life limitation, compared to 2 out of 10 in general elderly population.
> People who call the Silver Lines are particularly distinguished from their peers by more entrenched loneliness. Loneliness rates are as much as 40% higher than in neighboring Poland and the European average. The very fact that the Silver Line callers feel a strong sense of loneliness is not surprising, because those who admit their loneliness are determined to find friends on the Silver Line. However, the loneliness gap between the Silver Line callers and the general population suggests that the service is reaching the loneliest older population.
> 45% of Silver Line callers are prone to depression. Due to the difference in methodology, we cannot compare the research results of the 2018 and 2021 directly, but we notice that, despite being evaluated on different scales, the tendency to depression remains similar and it is common to approximately every second Silver Line caller.
> Some of the Silver Line callers belong to a very high-risk group. These people are characterized by the most entrenched loneliness, the worst physical and emotional health, and the lowest satisfaction with life. These problems reinforce each other and cause the greatest difficulties. The oldest and those with fewer social contacts fall into the group of the poorest personal well-being. The research results reveal the greatest need for communication of this group, which is met by the Silver Line - the more lonely, the more depressed, the more miserable is a caller, the more intense is their communication on the Silver Line.
It may sound paradoxical, but compared to the average elderly resident of Lithuania, callers to the Silver Line rate their health and psychological well-being better, although in fact their well-being is much worse. The Silver Line callers are more adaptable to physical difficulties, and determined to seek help. In addition, communication, creating and maintaining new relationships contribute to strengthening their psychological well-being.
> The Covid pandemic did not hit directly the health of the majority of callers, and as soon as it recedes, seniors take the opportunity to meet relatives, friends or like-minded people in person, as well as freely visit various public places, such as churches, shops, events, medical facilities, go to the seaside or to another resort. The callers of weaker health dream of spending more time in nature, in the garden or simply going outside, sitting on a bench, seeing a blooming flower garden, looking forward to an improvement in their health, to their birthday or that of their loved ones.
> Communication on the Silver Line has improved the mood of the callers the most, as they found new friends and no longer feel as lonely as before.
> The Silver Line reaches out to people with emotional health issues and can help them through fulfilling their vital need for communication. Numerous studies show, and this survey only confirms, that various parameters of physical and psychological well-being are interrelated. Therefore, there is a possibility that by influencing one of them, others will be affected as well. Friendship-based communication is primarily aimed at reducing loneliness, and by reducing loneliness, we can improve people's well-being in various other ways. In other words, it is possible to improve the quality of life of the callers at a relatively low cost.
> The absolute majority of callers are satisfied with the quality of the service and would recommend the Silver Line to others."
2021 The Silver Line Impact Study report (in LITHUANIAN)
2021 The Silver Line Impact Study presentation (in LITHUANIAN)
-
2021 m. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimas
Gerokai išaugus pašnekovų skaičiui, jų bendravimo intensyvumo įvairovei, atlikome 2-ąjį savo pašnekovų tyrimą, kuriuo siekėme atskleisti jų subjektyviai vertinamą fizinę, socialinę ir emocinę gerovę, įvertinti pasitenkinimą teikiama paslauga ir bendravimo „Sidabrinėje linijoje“ kuriamą poveikį pašnekovų savijautai.
Kėlėme klausimus: kaip gyvena, kokių sunkumų patiria mūsų pašnekovai? Kuo išsiskiria iš savo bendraamžių? Ar pasiekiame tuos Lietuvos senjorus, kuriems labiausiai reikia pagalbos? Ar galime rasti sąsajų tarp pašnekovų savijautos ir bendravimo „Sidabrinėje linijoje“ intensyvumo?
Tyrimą atlikome bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorijos mokslininkais, palyginimui naudojome Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (angl. Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe, SHARE) duomenis.
Tyrimo rezultatų santrauka:
> „Sidabrinės linijos“ pašnekovų sociodemografinis portretas išlieka panašus kaip ir 2018 metais: tipinis pašnekovas − vyresnė nei 70 metų moteris, našlė, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti viena, mieste, daugiabutyje.
> Net 8 iš 10 „Sidabrinės linijos“ pašnekovų gyvena vieni, tuo tarpu bendroje populiacijoje po vieną gyvena tik 4 iš 10 senjorų. „Sidabrinės linijos“ pašnekovai, gyvenantys ne po vieną, yra tie, kurie dėl sveikatos problemų nebegali gyventi savarankiškai.
> Vertinant kasdienio gyvenimo apribojimų ar trapumo požiūriu, „Sidabrinės linijos“ pašnekovai patiria daug daugiau iššūkių nei vidutinis vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojas: 6 iš 10 „Sidabrinės linijos“ pašnekovų turi bent vieną kasdienio gyvenimo apribojimą, tuo tarpu bendroje vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje tokių yra tik 2 iš 10.
> „Sidabrinės linijos“ pašnekovus iš bendraamžių tarpo ypatingai išskiria vienišumo jausmo išgyvenimas. Vienišumo vertinimas yra net 40 % aukštesnis nei kaimyninėje Lenkijoje ar vidutiniškai Europoje. Pats faktas, kad „Sidabrinės linijos“ pašnekovai pasižymi stipriu vienišumo jausmu, nestebina, nes ieškoti draugų „Sidabrinėje linijoje“ pasiryžta tie, kas pripažįsta savo vienišumą. Tačiau vienišumo atotrūkis tarp „Sidabrinės linijos“ pašnekovų ir bendros populiacijos leidžia manyti, kad paslauga pasiekia vienišiausius vyresnio amžiaus gyventojus.
> 45 % „Sidabrinės linijos“ pašnekovų turi polinkį į depresiją. Dėl metodikų skirtumo 2018 ir 2021 metų tyrimų rezultatų negalime tiesiogiai palyginti, tačiau pastebime, kad nors ir vertinant skirtingomis skalėmis, polinkis į depresyvumą išlieka panašus ir būdingas maždaug kas antram „Sidabrinės linijos“ pašnekovui.
> Dalis „Sidabrinės linijos“ pašnekovų yra ypatingai didelėje rizikos grupėje. Šiems žmonėms būdingas stipriausias vienišumo jausmas, prasčiausia fizinė ir emocinė sveikata, žemiausias pasitenkinimas gyvenimu. Šios problemos stiprina viena kitą ir sukelia didžiausius sunkumus. Į blogiausios savijautos grupę patenka vyriausieji pašnekovai ir tie, kurie turi mažiau socialinių kontaktų. Tyrimo rezultatai atskleidžia didžiausią šios grupės bendravimo poreikį, kurį atliepia „Sidabrinė linija“ − kuo „Sidabrinės linijos“ pašnekovas vienišesnis, depresyvesnis, prasčiau vertina savo gyvenimo kokybę, tuo jo bendravimas „Sidabrinėje linijoje“ intensyvesnis.
> Paradoksalu, bet nepaisant gerokai prastesnės savijautos, „Sidabrinės linijos“ pašnekovai savo sveikatą ir psichologinę gerovę vertina geriau nei vidutinis Lietuvos vyresnio amžiaus gyventojas. Į „Sidabrinę liniją“ besikreipiantys senjorai pasižymi didesniu prisitaikymu prie fizinių sunkumų, jie ryžtasi ieškoti pagalbos, o bendravimo patirtis, naujų ryšių kūrimas ir išlaikymas prisideda prie jų psichologinės gerovės stiprinimo.
> Daugumos „Sidabrinės linijos“ pašnekovų sveikatai koronaviruso pandemija tiesioginės įtakos neturėjo, o šiai atslūgus – senjorai nepraleis progos gyvai susitikti su artimaisiais, draugais ar bendraminčiais, taip pat laisvai lankytis įvairiose viešose vietose: bažnyčiose, parduotuvėse, renginiuose, gydymo įstaigose, nuvažiuoti prie jūros ar į kitą kurortą. Silpnesnės sveikatos pašnekovai svajoja daugiau pabūti gamtoje, sode ar tiesiog išeiti į lauką, pasėdėti ant suoliuko, pamatyti pražydusį gėlių darželį, tikisi sulaukti sveikatos pagerėjimo, savo ar artimųjų gimtadienio.
> Bendravimas „Sidabrinėje linijoje“ labiausiai pagerino pašnekovų nuotaiką, jie susirado naujų draugų ir nebesijaučia tokie vieniši kaip anksčiau.
> „Sidabrinė linija“ pasiekia žmones, susiduriančius su emocinės sveikatos problemomis ir gali jiems padėti per gyvybiškai svarbaus bendravimo poreikio patenkinimą. Daugybė tyrimų rodo, o šis mūsų tyrimas tik patvirtina, kad įvairūs fizinės ir psichologinės savijautos parametrai yra tarpusavyje susiję. Todėl atsiranda galimybė, kad veikiant vieną iš jų, galima įtakoti ir kitus. Draugyste pagrįstas bendravimas pirmiausia nukreiptas į vienišumo mažinimą, o mažinant vienišumą, galime pagerinti žmonių savijautą įvairiais kitais aspektais. Kitaip tariant, galima santykinai mažomis sąnaudomis gerinti pašnekovų gyvenimo kokybę.
> Absoliuti dauguma pašnekovų išlieka patenkinti paslaugos kokybe bei rekomenduotų „Sidabrinę liniją“ kitiems.
2021 m. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimo ataskaita
-
2019 m. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimas
Savo veiklą pradėję 2016 m. birželio mėnesį, pamažu įgiję senolių pasitikėjimą ir vis platesnį pašnekovų ratą, nusprendėme atlikti pirmąjį jų emocinų poreikių, socialinės gerovės ir pasitenkinimo teikiama paslauga vertinimo tyrimą.
Tipiniai „Sidabrinės linijos“ pašnekovai:
> ...yra socialiai apleistos 70–80 metų moterys, našlės, gana aukšto išsilavinimo, turinčios keletą vaikų, tačiau gyvenančios vienos mieste, bute;
> ...stokoja draugiško, tikro ir nuoširdaus ryšio, kurio vyresniame amžiuje itin trūksta;
> ...patiria didesnės socialinės įtraukties stoką: socialinės vienatvės požymiai būdingi 51,5 proc., emocinės vienatvės – 60,3 proc., nepriklausymas draugų ratui ir silpni ryšiai su aplinkiniais būdingi 66,3 proc. apklaustųjų;
> ...iki 70 m. amžiaus jaučiasi laimingesni nei vyresniųjų – 71–90 m. amžiaus – grupė, o gyvenantys kaime – laimingesni už miestiečius ar vienkiemių gyventojus;
> ...dėl sumažėjusio socialinio aktyvumo, silpstančių fizinių jėgų, baimės dėl savo sveikatos ir pasitikėjimo savimi stokos tapo psichologiškai pažeidžiami ir pateko į depresija sergančių ar polinkį sirgti turinčių žmonių rizikos grupę. Beveik kas ketvirtam gali būti įtariama sunki depresijos forma: šie pašnekovai patiria nerimą, neviltį, nesidžiaugia gyvenimu ir nelaiko jo prasmingu – jiems gali būti reikalinga skubi profesionali psichologinė pagalba;
> ...susirasti bendramintį draugystei telefonu ryžtasi dėl stokos – vienišumo, liūdesio, žmogiško artumo, artimos sielos ilgesio, jausmo, kad yra svetimi, noro pasiguosti, sulaukti dėmesio, psichologinės pagalbos, išsakyti rūpesčius, būti išklausytam; dėl pertekliaus – troškimo bendrauti, draugauti, dalintis, kitiems padėti; iš smalsumo – tiek noro sužinoti, kas yra „Sidabrinė linija“, tiek ir noro pažinti kitaip mąstančius žmones, praturtinti save; ir, galiausiai, iš praktinių sumetimų – galimybės kalbėtis telefonu nemokamai; užsitikrinimo, kad kas nors praneš giminaičiams, jei sušlubuos sveikata, ar ištiks mirtis;
> ...pabrėžia, kad svarbia gyvenimo dalimi jiems tampa pokalbio laukimas, ruošimasis jam; džiaugsmą suteikia vien žinojimas, kad pokalbis įvyks;
> ...kaip reikšmingą teigiamą subjektyvų bendravimo „Sidabrinėje linijoje“ kuriamą poveikį įvardino nuotaikos pagerėjimą ir vienatvės atsitraukimą;
> ...bendravimą „Sidabrinėje linijoje“ laiko svarbia komunikacijos su išoriniu pasauliu priemone;
> ...yra patenkinti paslaugos kokybe ir būtų linkę šias paslaugas rekomenduoti kitiems asmenims.
2019 m. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimo ataskaita
