„Kiekvienam žmogui svarbiausia yra bendravimas“, – neabejoja mūsų pašnekovas 71-erių Albertas. Ir visai nesvarbu, kad draugystė su nepažįstamuoju prasideda nuo švaraus lapo.
Tai istorija apie draugystę, besitęsiančią ilgus dešimtmečius. Ir naujus atradimus, virtusius ilgais telefoniniais pašnekesiais.
Viena iš „Sidabrinės linijos“ komandos kasdienių veiklų – ne tik priimti senolių ir būsimųjų savanorių skambučius, padėti jiems susiderinti pokalbių laiką, bet ir kasdien klausti jau esamų savanorių, kaip jiems sekasi, kuo gyvena, kaip jaučiasi. Šios dienos pokalbis – su Ieva Badaukyte, kuri „Sidabrinėje linijoje“ savanoriauja jau beveik metai. Ievos pašnekovė Liuda liepos 3-ąją šventė 90-ies metų sukaktį, bet, anot Ievos, amžius nieko nereiškia – pokalbiai su šia senole visada kupini šviesos.
Nors senjorai gali susidurti su ilgalaikiu nuovargiu arba pervargimu, tai nėra natūrali, su senėjimu pasireiškianti būsena, dėl to labai svarbu suprasti, kas ją sukelia. Ekspertų teigimu, priežasčių daugybė, tačiau jas galima suskirstyti į fizines ir emocines, o dalį susieti su šiltuoju metų laiku.
Eglė Vaitkevičienė: „Koks nenusakomas jausmas žinoti, kad senjoras laukia tavo skambučio, kad po mūsų pokalbio jam tampa ant širdies lengviau. Laiko tam tikrai gali atrasti kiekvienas“. Pokalbis su 18-os vaikų mama, verslininke, filantrope ir mūsų savanore.
Mūsų mylima pašnekovė p. Saigūnė iš Biržų švenčia 90-metį. Tautodailininkė, mokytoja, „Kiemėnų kronikų“ ir kitų knygų autorė, buvusi chorvedė, Trečiojo amžiaus universiteto dekanė ir Pagyvenusių žmonių bendrijos tarybos narė, o prieš kurį laiką – ir „Sidabrinės linijos“ reklamos veidas; visus titulus ir veiklas vargu bau ar išvardinsime. Ši elegantiška dama tiesiog nepamainomas pavyzdys, kaip iki garbaus amžiaus išlikti tokiai gyvybingai.
Vasarį visą pasaulį šokiravo karas Ukrainoje. „Sidabrinės linijos“ pašnekovei poniai Alvilinai šie išgyvenimai dar stipriau sugėlė širdį, nes istoriniai įvykiai labai susiję ir su kelis amžius siekiančia šeimos istorija. Jos protėviai, gyvenę dabartinės Ukrainos teritorijoje, dėl tuo metu vykusių karų buvo priversti pasitraukti ir įsikurti Lietuvoje. Šiandien viename iš paveldėto dvaro pastatų esančiame Alvilinos bute jau trečią mėnesį gyvena ukrainiečių šeima.
Pokalbiai su „Sidabrinės linijos“ pašnekovais gali būti patys netikėčiausi, griaunantys bet kokius mūsų turimus stereotipus apie vyresnio amžiaus žmones ar savanorystę. Paskaitykite mūsų savanorės Sandros Žirgutienės pirmojo pokalbio įspūdžius ir tegul jūsų šypsena sugriauna dar ne vieną stereotipą.
„Trejus metus gyvenu vienas ir esu uždaras, tačiau pasiilgtu draugiško pokalbio su kitu žmogumi. Taip gera bent valandą kitoje telefono pusėje girdėti balsą, todėl skambučio dieną jaučiuosi daug ramiau, nei kitomis dienomis. Ir daugiau šypsausi“, – pasakoja senjoras Juozas. Jis – vienas iš daugelio, kurie nusprendė kreiptis į „Sidabrinę liniją“, siūlančią nemokamus draugystės pokalbius, emocinę ir informacinę pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms.
Paremti
Paremti